savanaudiskumas socialiniu pagrindu

nemegstu zmoniu, kurie nemokamai naudojasi zmonemis savo verslo kurimui. suprantama, kad nemokamai atliekamas darbas, veikla yra geranoriski ir reikalingi visuomenei, kad atliktas darbas bus ivertintas zmoniu plojimais ir sypsenomis, bet kodel nutylima, kad salia stovinti organizatorius uz tai gauna pinigini atlygi? dazniausi paaiskinimai - taigi as organizavau, cia mano ideja, as tiek laiko tam sugaisau! tai, tas tiesa, kaip ir tiesa ta, kad nemokamas pranesejas tiap pat tam skyre savo laiko, kuri galbut butu skyres savo laisvalaikiui, seimai ar pramogoms. daugelis pamirsta, kad laikas kainuoja, ypac kai laikas buna svetimo. populiaru dabar save apdovanoti titulais founder, owner ar co-owner. mano pastebejimai man sako, kad tokius zmones galima isskirti i kelias grupes:

• pilni ideju zmones, turintys ka pasakyti, pilni veiklos ir entuziazmo. sia grupes zmoniu dar smuliau isskaidysiu:
  
• gyvybiski ir nesustojantys - vienas is tokiu pavyzdziu yra menininkai, muzikantai, t.y. tie zmones, kurie sugeba visa save atiduoti kurybiniam procesui - su meile ir siluma, atvirumu ir idejomis.
  
• egoistai ir moliai - tokie zmones galvoja, kad ju mintys yra pacios genealiausios, kad tik jie vieni sugeba tobulai atlikti darbus ir veiklas. jie negerbia kitu, nenori girdeti ju teikiamu pastabu, kaip asmenybes daznai yra savyje uzsidariusios, isoreje jiems nera lygiu kitu tokiu eruditu. daznai tokie "vadovai" nedaug uzdirba, nes yra savimylos ir basaulio bambos, o tai neleidzia jiems matyti toliau nei per zingsni i prieki.
  
• menkystos, kurie nori sau uzsideti nepelnytus generolo antpecius. zmones, kurie darbo irankiai yra ibd (rus. imitacija burnoj dejtelnosti) ir liezuvis (daug juo plakti, laizyti uzpakalius ir skusti). keista, bet nemazas tokio budo zmoniu gyvenime uzlipa i aukstus postus - vadinasi smegenu pas juos kazkiek yra, bet kita medalio puse - ar toks karjeros kelias yra primtinas (asmeniui, aplinkai, visuomenei) ir kiek tokie postai yra stabilus. 

socialiniu pagrindu, nemokamai isnaudojant zmones, vystomas verslas tokius zmones rotuoja, o jie i aplinka pateikia neigiamu emociju, kas yra didelis minusas verslui. pazintis su bet kokiu zmogumi praturtina informacija, poziuriu, mintimis, klaidomis kuriu nereikia daryti, nes kiekvienas zmogus yra skirtingas, todel visada yra is jo ko pasisemti tolimesniame savo gyvenimo ejime.

gebejimas ne tik imti, bet ir duoti

buvo momentas, kai savo patirti, taip kaip as ja supratau ir kokias jos vertybes pastebejau, stengiausi perduoti savo pasekejui. pasirinkimas buvo padarytas ir norejosi savo supratimu su juo pasidalinti, nors buvo momentas, nuo kurio pradejau juo netiketi. netiketi ne jo saziningumu, bet netiketi juo, kaip teisinga investicija. labiau dziaugiuos, kai zmones sugeba i save sugerti ziniu ir patarimu srauta, ypac kai sugeba atsirinkti, kas naudinga, o kas - nelabai. kad ir kaip beziuretume, ziniu srauto buvimas jau yra gerai, gebejimas ji sugauti - taip pat liuks, bet lygiai taip pat reikia suprasti ir tai, kad buti egoistu tiek gyvenime, tiek ir darbe, nera ta siekiamybe, kuria bandoma pasiekti ziniu srauto suteikimu. liudesys apima, kai matai, kad patirtis, perduodama atsakingai ir su meile, nera pilnai realizuojama, o tiksliau - realizuojama savanaudziais tikslais. tik pateikdami ir dalindamiesi vienas su kitu sukaupta patirtimi, galime pasiekti abipusiu teigiamu rezultatu, nes tame procese mes jos pasisemiame dar daugiau, isgirstame pasnekovo nuomone, atsiliepima, pastabas ar pastebejimus, nes zmogus, nesugebantis isgirsti kritikos yra pasmerktas nebuti vadovu, nors pareigybeje ir gali buti toks zodis. ar buti butaforija, ar vadovauti ir tame jausti malonuma - pasirinkimas jusu rankose.

partneriu unikalumas ir perdeta meile jiems

tikrai, visai nesenai supratau, kodel turedamos viena unikalu partneri, imones neskuba ieskotis jam alternatyvos. cia lazda turi 2 galus:

• reikia atlernatyvaus partnerio, kad butu uztikrintas veiklos testinumas, pakaitumas, galu gale sveika konkurencija, bet
• dirbant su vienu partneriu, jeigu yra ilgalaike darbo su juo patirtis, ar vertetu galvoti apie alternatyvas?

taip jau yra, kad ne visuose gyvenimo atvejuose ta alternatyva yra naudinga imonei (cia atmetu asmeniskumus, priesiskuma ar neigiama vieno ar kitos zmogaus nuomone apie partneri vien todel, kad jam patinka kitas), o imones interesus ne vienas zmogus turetu atstovauti, o bent jau keletas. dirbant su vienu partneriu issprendziamos tokios problemos kaip kaltu paieska, atsakomybes ribos. dirbant su keliais, ypac ten, kur ju keliai kertasi (pvz.: programavimas - to pacio komponento funkciju keitimas, papildymas), sunku isvengti konfliktu. buti teiseju tada tampa prievole, bet imone praranda efektyvuma, nes jos darbuotojas vietoj savo darbu, uzsiima konfliktuojanciu grupiu taikymo procesu. gaunasi brangu.
pats esu ne karta patyres, kad su viena kompanija dirbti nera lengva, kaip galetu atrodyti, bet esant situacijai, kai ji vienintele yra ir pradeda byreti, nori nenori, uzsakovas turi padeti, nes vienintelio partneriu zlugimo atveju, imoneje (uzsakovui) sustoja nebaigti, paremti verslo strategija, projektai, is kuriu buvo planuojamas tam tikras pelnas. negana to, be nebaigtu darbu, dar prarandama kompetencija, "know how", t.y. zinios, bendravimas ir supratimas, ko kitas partneris su savimi neatsines, tai auginama metu metus.
kai dabar pagalvoju apie tai, suprantu, jog klydau nesuprasdamas, koks kad ir vienas partneris gali buti imones verslui svarbus bei reikalingas, ir kaip neatsargus keli issisokimai del to, kad "as noriu kito partnerio", gali uzsakovui labai skaudziai atsirugti, jau nekalbant, kad tai mazu maziausia yra kvaila.